Spaudoje : 

Orkestrui - aplodismentai, R.Paului - bisai


Kauno diena / Vaida Milkova

Pilnutėlė Kauno filharmonijos salė, aplodismentų audra, keletas kvietimų „bisui“ ir choro sudainuotas „Ilgiausių metų“. Taip Kaune buvo sutiktas legendinis latvių kompozitorius, pianistas Raimondas Paulas.


Į Kauno miesto simfoninio orkestro gimtadieniui skirtą koncertą filharmonijoje penktadienio vakarą rinkosi ne tik klasikinei muzikai ištikima nuolatinė jos publika. Čia buvo galima išvysti ir miesto grietinėlės atstovų: politikų, bankininkų, verslininkų. „Šiaip negeriu šampano. Bet tokia proga - turbūt daugiau niekada nepamatysiu R.Paulo - padarysiu išimtį“, - filharmonijos kavinėje keldama šampano taurę tarė vyresniosios kartos atstovė. Susidarė įspūdis, kad daugelis dailiosios lyties atstovių į koncertą rinkosi būtent dėl visoje buvusioje Sovietų sąjungoje ir plačiai už jos ribų žinomo kompozitoriaus. „R.Paulas gros tik vieną kūrinį? Pačioj koncerto pabaigoj? Galėtų jo būti daugiau“, - vartydama koncerto programėlę, apgailestavo Virginija prisistačiusi vidutinio amžiaus moteris.


Plojimų publika negailėjo po kiekvieno orkestro, Kauno valstybinio choro ir kitos kviestinės žvaigždės - pasaulinio garso smuikininko Pavelo Bermano atlikto kūrinio. Tačiau tikrą aplodismentų audrą sukėlė R.Paulas. Biso į sceną jis kopė keletą kartų.


„Kitą kūrinį skiriu Alai, kuri netrukus atvažiuos pas jus eilinį kartą atsisveikinti su scena“, - tarė  humoro nestokojantis muzikas ir sugrojo dainų, jo parašytų Alai Pugačiovai, Valerijui Leontjevui, Laimai Vaikulei, popuri. Dar tebeskambant plojimams po antrojo biso, kuriam pasirinkta koncerte skambėjusio R.Paulo ir Arturo Maskato kūrinio „Teatras“ dalis, Kauno miesto valstybinis choras užtraukė lengvosios muzikos legendai skirtą skirtą „Ilgiausių metų.“

„Maloniai nustebino“, - taip savo reakciją į muzikinį sveikinimą apibūdino R.Paulas. - Žodžius aš, žinoma, supratau - kiekviena tauta turi panašią dainą.“


„Aukšto lygio koncertas. Man tai buvo didelė šventė. Didžiuojuosi, kad Kaune turim du galingus muzikos kolektyvus - orkestrą ir P.Bingelio vadovaujamą chorą“, - verslininkas Anatolijus Čiupkovas tikino koncertą rinkęsis dėl visų atlikėjų. „Puikus koncertas - net užmiršom kvėpuoti“, - juokėsi su draugėmis koncerto klausiusi Kauno technologijos universiteto profesorė Žaneta Simanavičienė.


Trumpam užsukęs į po koncerto surengtą furšetą, R.Paulas bendravo su visais prie jo besibūriavusiais kauniečiais ir paliko šilto žmogaus įspūdį. „Gaila, neturėsiu laiko apžiūrėti Kauno. Atvažiavau - repeticija, koncertas, netrukus turėsiu išvažiuoti atgal. Šeštadienį ryte laukia repeticija Rygoje, paskui - jubiliejinis koncertas su vaikų popchoru „Gegutė.“ Negaliu pavesti vaikų“, - sakė apie pusšimtį dainų vaikams sukūręs kompozitorius.


Paklaustas apie pranešimus, kad traukiasi iš politikos, Latvijos Saeimos narys atsakė: „Man politikoje lieka paskutiniai mėnesiai. Rudenį - nauji Saeimos rinkimai, kuriuose tikrai nedalyvausiu.“ Jis prisipažino apgailestaujantis, kad kaip pianistas yra padaręs nemažą pertrauką ir išėjęs iš politikos grojimui žadėjo skirti daugiau laiko.


„Kai pasižiūriu į savo gimimo metus, man darosi bloga. Bet artėja tam tikra data - ta proga reikės kažką nuveikti su choru ir orkestru“, - užuominomis apie planuojamus maestro 75-mečio koncertus kalbėjo kompozitorius.

Kita vakaro žvaigždė P.Bermanas, atlikęs labai aukšto meistriškumo reikalaujantį kūrinį - Sergejaus Prokofjevo Koncertą smuikui ir orkestrui Nr. 2 - vakare sulaukė mažiau dėmesio. Buvęs Kauno miesto simfoninio orkestro vyriausiasis dirigentas gyrė išaugusį kolektyvo profesionalumą. „Tai tarsi laivas, užtikrintai palikęs uostą, kuris išplaukė į plačiuosius vandenis ir iriasi per didingos muzikos jūros bangas", - tvirtino P.Bermanas.


Kauno miesto simfoninio orkestro vadovas Algimantas Treikauskas:


Orkestrui - penkeri. Tai ne jubiliejus - tik gimtadienis. Juk orkestrai vystosi, auga dešimtmečius. Šventiniuose savaitgalio koncertuose davėme savotišką ataskaitą klausytojams. Tai, ką mes padarėme per penkerius metus, yra didžiulis darbas. Tai sakau atsakingai - jau ketvirtį amžiaus dirbu su skirtingais orkestrais. Po kai kurių pastarojo meto koncertų aš buvau sužavėtas mūsų orkestru.


Penkeri metai - tik sąlyginai trumpas laikas. Orkestras visą laiką buvo apkautas darbais. Su M.Pitrėnu vis galvojome, kaip greičiau pasiekti tam tikrą lygį tam, kad - na, nenorėčiau pasakyti, kad su mumis skaitytųsi. Viskas vyksta labai sėkminga linkme. Prieš penkerius metus buvo kūdikystė, lopšys. Dabar mes jau žengiame į brandos kelią. Žinoma, esame mažas orkestras, ir tai riboja mūsų repertuarą. Bet tikimės augti.

atgal