Spaudoje : 

Mokytojas ir norvatoriai


Gintarė Čiuladaitė

lzinios.lt 

  

  Niujorke leidžiamo įtakingo muzikos žurnalo „Opera News“ kritikai geriausia metų plokštele išrinko Kauno miesto simfoninio orkestro (KMSO) ir JAV įrašų kompanijos „Delos Music“ išleistą Giuseppe Verdi operą „Simonas Bokanegra“. Studijinį albumą įrašė prieš dvejus metus Kauno valstybinėje filharmonijoje apsilankiusios operos žvaigždės: baritonas Dmitrijus Chvorostovskis, sopranas Barbara Frittoli, tenoras Stefano Secco, bosas Ildaras Abdrazakovas, baritonas Marco Caria. Pasak KMSO vadovo Algimanto Treikausko, šis pripažinimas reikšmingas ne tik orkestrui, bet ir miestui, kurio vardą garsina. Veiklos dešimtmetį skaičiuojantis orkestras jau įrašė dvylika plokštelių ir grojo daugiau nei 500 koncertų, iš jų – ir arenose su įvairių žanrų muzikos atlikėjais: „Scorpions“, „Electric Light Orchestra“, „Smokie“, Chrisu Normanu, Bonnie Tyler, lietuvių dainininkais, muzikiniame TV projekte „Triumfo arka“. A. Treikauskas yra orkestro vadovas nuo jo įkūrimo 2004-aisiais, taip pat Juozo Gruodžio konservatorijos ir Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos dėstytojas. Fleitininkas Lietuvos nacionaliniame simfoniniame orkestre (LNSO) grojo 26 metus.


 Į tarptautinius vandenis


– Įvertinimas, kurį gavo KMSO, vadinamas istoriniu. Ar albumas būtų buvęs pastebėtas, jei ne garsios „Metropolitan Opera“ solistų pavardės, pavyzdžiui, D. Chvorostovskio, vasarą dėl ligos atšaukusio savo koncertus ir sukėlusio nerimą operos gerbėjų bendruomenei?

– Tai jau nebe pirmas mūsų albumas, kuris buvo pastebėtas. I. Abdrazakovo ir Lawrence'o Brownlee plokštelės buvo nominuotos tarptautiniams klasikinės muzikos apdovanojimams, L. Brownlee – ir „Grammy“ apdovanojimui. Didžiulis kolektyvo bei vyriausiojo dirigento nuopelnas, kad esame vertinami. Su D. Chvorostovskiu turėjome bene septynis koncertus, šiemet suplanuoti dar šeši didžiosiose salėse Berlyne, Frankfurte, Miunchene, Zagrebe. D. Chvorostovskis pats pasirinko KMSO, turbūt jam patiko orkestro paslankumas, frazuotė, kaip atliekamas kiekvienas kūrinys, požiūris į muziką. Jam pasirodė, kad Kaune jauku ir gera. Algimantas Treikauskas į Kauno miesto simfoninio orkestro gretas dažnai kviečia savo mokinių. /Michailo Raškovskio nuotrauka

– Visgi įrašo sėkmė jums buvo netikėta.

– Trys šimtai įvairių plokštelių (tiek garso, tiek vaizdo įrašų) buvo išsiųstos muzikos kritikams. Nesitikėjau, kad jų gausoje atsidursime taip aukštai. Tačiau tikėjomės gero rezultato, nes visi solistai ir muzikai kūrė dėl istorijos – visi yra pačiame jėgų žydėjime, darė tai, ką moka geriausiai, geriausiu savo laiku. Džiaugiuosi, kad ir sąlygos Kauno valstybinėje filharmonijoje yra puikios: galima įrašinėti dieną, negirdėti transporto triukšmo, nereikia laukti nakties, kaip būdavo anksčiau.

– Orkestre dirba vien dirigentai iš užsienio: vyriausiasis dirigentas – JAV gimęs ir užaugęs Constantine'as Orbelianas, dirigavęs „Simono Bokanegros“ įrašams, „Delos Music“ savininkas. Iš Norvegijos kviečiamas Rune'as Bergmannas. Kaip užsimezgė šios pažintys?

– Su LNSO daug keliavau, grojau su žymiausiais atlikėjais ir dirigentais. Jie mane pažįsta ir kaip muzikantą, ir kaip žmogų. C. Orbelianas yra grojęs daugiau nei 3000 koncertų, jis taip pat puikiai žinomas muzikos pasaulyje. Daugybė ryšių susijungia į vieną, prisideda ir kiekvieno orkestro artisto (neišskiriant nė vieno) pažanga.

– Visąlaik bendradarbiaujate su dirigentais iš užsienio, o tuo metu lietuviai dirigentai siekia aukštumų užsienio orkestruose. Žinomas Mirgos Gražinytės pavyzdys.

– Jau nebe pirmus metus rengiame projektą „Diriguoja jaunieji“. Mirga buvo pirmoji, šiemet, 2016 metais, diriguos Giedrius Vaznys, Egidijus Miknius, Ričardas Šumila, Giedrė Šlekytė. Ir apie jaunus instrumentininkus galima pasakyti – juos traukia žygis į tarptautinius vandenis. Pastebiu, kad geriausieji išvažiuoja į Vokietiją, Angliją, Prancūziją, Skandinaviją. Tačiau keliai čia nėra užverti. Dmitrijus Chvorostovskis (viduryje) pats išsirinko scenos kolegas ir kauniečių orkestrą. Kairėje – projekto sumanytojas armėnų kilmės JAV dirigentas Constantine‘as Orbelianas. /LŽ archyvo nuotrauka Orkestras beveik surinktas

– Esate kilęs iš Kybartų. Fleitos specialybės mokėtės Kauno Juozo Gruodžio konservatorijoje, žinias gilinote Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Kodėl ilgainiui grįžote į Kauną?

– Ėmiau dėstyti Kaune, čia buvo mano klasė, prasidėjo Pažaislio muzikos festivalis, jam subūrėme orkestrą. 2000-aisiais mane pakvietė tapti Kauno kamerinio orkestro direktoriumi. Programos plėtėsi, reikėjo vis daugiau instrumentų, pūtikų – fleitų, obojų, valtornų, klarnetų, fagotų, – vis mažiau laiko liko koncertinei veiklai. Ir dabar KMSO groja daug mano mokinių. Orkestras kuriamas žingsnelis po žingsnelio. Taigi jau turime beveik visus instrumentininkus, neseniai gavome savo kampą filharmonijoje, porą repeticijų erdvių. O pirmiausia juk reikėjo nupirkti kėdes ir gaidų pultą, kaupti biblioteką ir surinkti repertuarą.

– LNSO fleita grojote net 26 metus. Jeigu ne Kaunas, būtumėte grojęs ir toliau?

– Be abejo. Mano bendramoksliai, kolegos, su kuriais praleidau didelę gyvenimo dalį, iki šiol jame groja. Taip, muzikanto profesija sėsli – vieni žmonės keičiasi, kiti gauna bilietą visam gyvenimui.

– Pirmasis jūsų instrumentas buvo akordeonas. Ką grodavote kartu su savo dviem broliais?

– Vyresnis brolis Bronislovas taip pat grojo akordeonu, vėliau tapo garso režisieriumi, jaunesnis – violončelininkas. Lionius dirba LNSO, groja su styginių kvintetu „Intermezzo“, taip pat rašo muziką. Ji šią vasarą skambėjo ir Šveicarijoje pastatytame spektaklyje. Pamenu, grodavome duetus akordeonu, prigalvodavome melodijų. Tais laikais buvo populiaru muzikuoti, plito bigbito judėjimas. Man patiko olandų fleitininko grupė „Jethro Tull“, pamaniau: „Kodėl ir man neišbandžius fleitos?“ Ėmiau groti tų laikų grupėse, Aidos Zabotkaitės ansamblyje, įstojau į akademiją. Grojau ir grojau, kad ko nors pasiekčiau, tik miegui likdavo laiko.

– 2010 metais gavote Kauno apskrities viršininko garbės ženklą už aktyvų kultūrinio gyvenimo organizavimą ir jaunosios muzikų kartos ugdymą. Ar reikšmingas buvo šis apdovanojimas jums, mokytojui ir dėstytojui?

 – Be galo, o kiekvienas apdovanojimas ir įpareigoja. Negali sustoti, turi eiti į priekį. Pats esu muzikantas, pažįstu šią virtuvę, muzikų gyvenimą, todėl suprantu, kad svarbiausia – noras tobulėti. Asmeninio albumo nuotrauka Klasikai nuo popmuzikos nebėga

– Praėjusiais metais su orkestru improvizuotai grojote praeiviams Laisvės alėjoje. Dažnai sumanote tokių iniciatyvų?

– Visąlaik norisi būti pastebėtiems kaip nors netradiciškai. Todėl džiaugiuosi, kad mes – jaunas kolektyvas, turime daug idėjų, visas jas apsvarstome. Lietuvoje buvome pirmieji, pradėję groti su populiariosios muzikos atlikėjais, tuomet į mus keistai žiūrėjo. Parengėme miuziklą „Šachmatai“, „ABBA in Symphony“. „Triumfo arka“ užgrūdino kolektyvą, nes kiekvieną savaitę reikėjo kokybiškai atlikti galybę kūrinių. Tai vėl buvo novatoriška.

– KMSO grojo neseniai grįžusioje popoperoje „Carmen Cubana“ pagal Georges'o Bizet „Karmen“. Kuo džiugina darbas su populiariosios muzikos atlikėjais?

– Kiekviena naujovė – ir naujas išbandymas. Kai pirmąkart teko pamatyti, kaip profesionaliai jie ir dainuoja, ir šoka, pasikalbėjome apie galimybę atsivežti juos į Lietuvą. Nemanau, kad klasikai bėga nuo populiariosios muzikos. Kai koncertavome su „Scorpions“, natas mums atsiuntė Vienos filharmonija. Operų kūrėjai kadaise irgi buvo novatoriai, džiazmenai, nešę naujoves. Dabar kompiuterija, kibernetika muzikai pasiūlo vis naujų pasikeitimų. Nors kartais malonu atitrūkti nuo greito pasaulio ir pasinerti į klasiką.

– Kai pats esate žiūrovas, kokiai muzikai teikiate pirmenybę?

– Teikiu ir teigiu, kad turi būti malonu, smagu, džiaugsminga. Galvodamas apie programą visų pirma mąstau apie klausytoją – ar jis iš koncerto išeis pasidžiaugęs, ar lauks jo pabaigos?

– Kokius tikslus ateinančiais metais išsikėlėte KMSO?

– Augti ir tobulėti – laukia nemažai iššūkių. Vasario 14 dieną numatytas koncertas su Jose Carreras. Įrašysime penkias naujas plokšteles, sugrįš L. Brownlee, tenoras Johnas Osbornas, sopranas Sumi Jo. Daugybė darbų. Bet per vieną dieną simfoninis orkestras nesukuriamas, o tradicijos kolektyve kuriamos tik bėgant laikui.

atgal