Spaudoje : 

Eugenija Žakienė. Šventinio maratono pabaigai


"Nemunas"

Kaip žinia, Kauno simfoninis orkestras vasarį šventė trečiąjį gimtadienį, kita vertus, nuo 2006 m. ansamblio vyriausiasis dirigentas yra Modestas Pitrėnas. Šias dar „vaikiškas“ sukaktis orkestro artistai paminėjo ne pramogaudami, o itin darbingai. Vasarį jiems teko groti daugybę kūrinių, dažnai per savaitę parengti net po dvi skirtingas programas. Turbūt mūsų miesto klausytojai nepamirš žėrinčios S. Prokofjevo Pirmojo koncerto fortepijonui interpretacijos drauge su jaunuoju talentinguoju pianistu Motiejum Bazaru; stambių „drobių“ – Fr. Schuberto Aštuntosios („Nebaigtos“), L. van Beethoveno Ketvirtosios, J. Brahmso Trečiosios simfonijų; orkestro svečių – smuikininkų Ingridos Armonaitės, Martyno Švėgždos von Bekkerio, Dainiaus Puodžiuko – griežimo bei Virgilijaus Visocko ir Martyno Staškaus dirigavimo; sostinės publikai skambėjo G. Puccinio „Messa di Gloria“ premjera su chorais ir solistais.

Šio įspūdingo maratono pabaigoje paskutinę mėnesio dieną pagroti keturi kūriniai; koncertui dirigavo M. Pitrėnas. Pirmoji koncerto dalis buvo skirta W. A. Mozartui. Išgirdome Kauno simfoniniam orkestrui ir jo vyriausiajam dirigentui dedikuoto Mindaugo Ubaičio kūrinio „Lacrimosa“ instrumentinės versijos premjerą. Originali kūrinio redakcija skirta chorui a cappella, ją pirmąkart 1994 m. „Gaidos“ festivalyje atliko choras „Jauna muzika“; ji žinoma ir atliekama daugumos Europos kolektyvų. M. Pitrėno užsakymu gimė orkestrinis opuso variantas, pritaikytas, beje, specialiai Kauno kolektyvui – su kiek mažesne, nei įprasto simfoninio orkestro, instrumentų sudėtimi. Verbalinio teksto perkėlimas į grynai instrumentinę sferą nesumažino kūrinio emocinio bei intelektinio krūvio. Cituojamų intonacijų (viduramžių sekvencijos bei W. A. Mozarto „Requiem“ pabaigos fragmento) plėtojimas privertė klausytojų sielas virpėti „aukštu dažniu“, sukūrė tauriai skaudžią, o kartu ir didingą muzikinę erdvę. Manyčiau, ši M. Urbaičio dovana mūsų orkestrui yra labai graži, vertinga, juolab kad kompozitorius pažadėjo ir kitą, pritaikytą kiek didesnės apimties orkestrui, redakciją – taip pat Kaunui.
 
Gaila, bet koncertinė įtampa lėmė nemenką orkestro artistų nuovargį. Jis išryškėjo atliekant W. A. Mozarto Simfoniją Nr. 41 („Jupiterio“) – instrumentininkams pritrūko susikaupimo ir ištvermės, dėl to nukentėjo melodinės frazės, nesuskambėjo polifoninių kontrapunktų grožis.

Antroje dalyje drauge su pianistu Philippe’u Giusiano (Prancūzija) grojant F. Chopino Didžiąją fantaziją lenkų temomis ir A. Skriabino Fortepijoninį koncertą orkestrantų muzikavimas pasikeitė neatpažįstamai – jie tapo jautriais solisto partneriais. Prancūzų pianistas Lietuvoje vieši nebe pirmą kartą, o prieš trejus metus su M. Pitrėnu ir Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru Vilniuje atliko du fortepijoninius C. Saint-Saenso koncertus. Tad atlikėjas ir dirigentas pažįsta vienas kito braižą. Ko gero, svarbiausi P. Giusiano skambinimo bruožai – inteligencija, puiki technika, rafinuotas skonis, garso skaidrumas, kuris turbūt įtikintų patį F. Chopiną. Ir savotiškas abstraktumas, „objektyvumas“ – atrodė, jog atlikėjas stengiasi kuo tiksliau laikytis teksto nuorodų, tarsi nuo jo paties interpretacijos nepriklausytų emocinis kūrinio kodas. Toks traktavimo grynumas, matyt, yra, anot pianisto, „bandymas atskleisti kompozitoriaus sielą ir tyrumą“, savotiškas siekis susitapatinti su autoriumi. F. Chopino Fantazijos ir (ypač) dviejų valsų, sugrotų bisui, atlikimui neieškočiau priekaištų, o A. Skriabino Koncertas kiek nuvylė – atrodė, kad vietoje jo skambėjo dar vienas F. Chopino opusas. Prancūzų solistui nepavyko iki galo atrasti kito didžiojo slavų kompozitoriaus ir pianisto idėjų ir muzikinių vaizdų pasaulio, pastebėti skirtumus ir juos akcentuoti. Išryškinti ekstatišką, impresionistinę, mistinę šios muzikos briaunas. Nors Koncertas priskiriamas ankstyvajam A. Skriabino kūrybos laikotarpiui, jo originalioje muzikinėje kalboje galima numanyti būsimą genialų rusų kompozitorių, o ne kito didžiojo fortepijono poeto sekėją. Vis dėlto laimėjęs XIII tarptautinį F. Chopino pianistų konkursą ir pripažintas geriausiu lenkų kompozitoriaus kūrinių atlikėju, P. Giusiano iš tiesų yra nepralenkiamas būtent šio autoriaus muzikos žinovas.
atgal