Spaudoje : 

Asta Andrikonytė. Operos lakštingala L. Brownlee šoka salsą


Balandžio 5-ąją Kauno filharmonijoje įvykęs JAV belkanto žvaigždės Lawrence'o Brownlee ir Kauno miesto simfoninio orkestro, diriguojamo armėnų kilmės amerikiečio Konstantino Orbeliano, koncertas buvo išskirtinis ne tik Kauno filharmonijos sezone, bet ir Lietuvos muzikos gyvenime. Pusvelčiui (už 20-40 litų) išgirsti per vieną vakarą šešias virtuoziškiausias Lietuvoje neatliekamų Giacomo Rossini operų („Grafas Ory", „Undinė", „Zelmira", „Vagis per atsitiktinumą", „Semiramidė", „Otelas") arijas, dainuojamas pasaulinės muzikos žvaigždės, - utopijai prilygstanti prabanga.40 metų L. Brownlee vakare stulbino auditoriją ne tik vokaline ekvilibristika, muzikalumu, bet ir dainavimo lengvumu - įmantriausios G. Rossini arijų puošmenos iš scenos liejosi natūraliai lyg lakštingalos trelės. „Fantastika!" - aikčiojo publika, nenoriai atsisveikinusi su artistu po dviejų bisų.

Fantastiška ir tai, kad tokio lygio menininkas ne tik koncertavo su Kauno kolektyvu, bet ir kartu įrašė G. Rossini muzikos albumą rimtai JAV kompanijai „Delos Music". Mat L .Brownlee koncertas vainikavo beveik savaitę Kauno filharmonijoje trukusią įrašų sesiją.

- Kaip jaučiatės po darganos savaitės Lietuvoje? - paklausiau dainininko po koncerto.

- Man labai patiko bendrauti su lietuviais. Gaila, kad oras neleido kaip reikiant apžiūrėti Kauno ir jūsų gražios šalies. Iki šiol nebuvau lankęsis Baltijos valstybėse, koncertavau tik Rusijoje - Sankt Peterburge su tenykštės filharmonijos orkestru ir jo vadovu Jurijumi Temirkanovu bei Maskvoje su K. Orbelianu ir Vladimiro Spivakovo diriguojamu Rusijos filharmonijos orkestru.

Dabar susipažinau su Kauno simfoniniu. Tai puikus, aukšto lygio orkestras. Mes drauge atlikome svarbų darbą - įrašėme net aštuonis G. Rossini kūrinius. Tai pagrindinis mano repertuaras, taigi albumas bus tarsi vizitinė mano kortelė. Jis visada liks svarbi mano biografijos dalis, paženklinta Kauno. Iki šiol neturėjau vien G. Rossini muzikos kompaktinio disko. Aš patenkintas, kad galėjau jį įrašyti Kaune.

- Jūs laikomas vienu geriausių G. Rossini muzikos interpretuotojų. Kaip atskleidėte savo talentą dainuoti šį virtuozinį repertuarą?

- Neturiu pakankamai stipraus balso savo mėgstamų Giuseppe Verdi, Giacomo Puccini operoms, tad mokytojo paskatintas ėmiausi G. Rossini.

Padainavęs „Sevilijos kirpėjuje", supratau, kad tai kaip tik man. Ėmiau skverbtis gilyn į šio kompozitoriaus muziką, dainuoti retai atliekamus jo kūrinius. Žmonės G. Rossini tapatina su „Sevilijos kirpėju", „Pelene", „Itale Alžyre". Tačiau yra daugybė kitos nuostabios jo muzikos.

Ne aš vienas ją atlieku. Žaviuosi Juanu Diegu Florezu, kuris taip pat dainuoja šį repertuarą. Mes esame vienmečiai, labai geri draugai, bet būnu pamalonintas, kai kas nors mudu sugretina. Man tai - komplimentas.

Tikiuosi netrukus imtis ir kitų kompozitorių - kai kurių Wolfgango Amadeaus Mozarto kūrinių, Gaetano Donizetti, Vincenzo Bellini, prancūziškų operų.

- Koks buvo didžiausias jūsų karjeros iššūkis?- Amerikiečiui nelengva dėl užsienio kalbų. Tarkime, man tenka daug dainuoti itališkai ir prancūziškai, o anglakalbiui tai sudėtinga. Laimė, aš dažnai dirbu Milane ir kitose Italijos vietose, tad galiu gilintis į tenykštę kultūrą, italų kalbos skambesį, kuris labai svarbus perteikiant G. Rossini stilių.

 

Asta Andrikonytė :

Dailininkas J. Arčikauskas: „Man nepriimtinas menas, kai kas nors užteškia ant sienos dėmę ir parašo apie tai traktatą" (2)

Vakaruose vertinamiems muzikams lietuvių neutralumas - lyg šaltas dušas (14)

Pianistas D. Kirilauskas: „Iš meno uždirbti neįmanoma" (10)

Velykų muzikos šedevruose - Kristaus agonija ir pagoniškos linksmybės (2)

Verslininkas R. Dargis susidėjo su menininkais (8)
Žmonės kartais stebisi, kad dainuoju kaip italas. Vis dėlto praleidžiu šioje šalyje turbūt 90 proc. savo laiko. Itališką repertuarą dainuoju ir Vokietijoje, Prancūzijoje, JAV.

Tiesa, praėjusią savaitę rečitalyje Niujorko „Carnegie Hall" dainavau net penkiomis kalbomis: itališkai, ispaniškai, prancūziškai, vokiškai ir angliškai. Programą man padėjo parengti pianistas Martinas Katzas, dirbęs su Jose Carrerasu, Renata Tebaldi, Marilyn Horne ir kitais operos grandais. Dabar mes dažnai koncertuojame kartu.

- Kas jūsų mėgstamiausi operos partneriai?

- Turėjau laimę dainuoti su visomis ryškiausiomis šių dienų primadonomis - Rene Fleming, Joyce DiDonato, Diana Damrau, Ana Netrebko, Cecilia Bartoli, Elina Garanča. Nuolat su jomis susitinkame.

Aš dirbu daug ir sunkiai - mėgstu dainavimą, džiaugiuosi, kad manimi pasitikima. Vis dėlto opera man nėra visas pasaulis. Domiuosi daugybe kitų dalykų - esu normalus, paprastas vyrukas.

- Be ko neįsivaizduojate gyvenimo?

- Labai rimtai domiuosi fotografija, nesiskiriu su savo fotoaparatais. Kiek leido darbas ir oro sąlygos, fotografavau ir Kaune. Mano kadrų galima pamatyti socialiniame tinkle „Facebook". Ypač mėgstu fotografuoti žmones, gaudyti jų sielos blyksnius, kai jie to nepastebi.

Renku muzikos įrašus ir grįžęs namo kartais pabūnu didžėjus. Nemažai sportuoju - gal daugiausiai esu pasiekęs kaip stalo tenisininkas.

Dabar ketinau iš Kauno važiuoti į Stambulą, kur vyks didelis salsos festivalis - šoku salsą visame pasaulyje. Bet nutariau sukti namo - mane taip retai mato žmona ir sūnus su dukra.

Kauno orkestras populiarėja svetur

Po šį sezoną įvykusių Kauno miesto simfoninio orkestro (KMSO) koncertų su D. Chvorostovskiu ir K. Orbelianu Kauno „Žalgirio" arenoje bei Helsinkio salėje „Finlandia" kolektyvui ėmė piltis užsienio prodiuserių pasiūlymai.

Gegužės menesį Kauno filharmonijoje su KMSO rusų operų arijas JAV kompanijai „Delos Music" įrašinės vienas geriausių operos bosų I. Abdrazakovas. Kaune įrašytą albumą ketinama pristatyti Niujorke per „Kunigaikščio Igorio" premjerą „Metropolitan Opera", kurioje I. Abdrazakovas kurs pagrindinį vaidmenį.

Rugpjūtį KMSO Kaune įrašinės G. Verdi operą „Simonas Bokanegra", kurioje dainuos D. Chvorostovskis, italų sopranas B. Frittol, tenoras S. Secco, I. Abdrazakovas, o mažesnes partijas atliks M. Vitulskis, L. Pautienius ir E. Šidlauskaitė. Svečiai koncertu Pažaislio festivalyje pradės projektų „D. Chvorostovskis ir draugai" tradiciją Kaune.

Lapkritį suplanuoti KMSO koncertai su bosu baritonu E. Schrottu Helsinkyje bei Kopenhagoje, sausį - su D. Chvorostovskiu Vilniaus ir Rygos arenose bei Talino koncertų rūmuose. Su D. Chvorostovskiu orkestras gastroliuos ir didžiausiose Europos salėse.

Kitąmet kauniečiai akompanuos mecosopranui E. Garančai Rygoje, Helsinkyje ir Kopenhagoje.

„Šie kontraktai orkestrui yra svarbūs pirmiausia dėl pripažinimo ir tarptautinės sklaidos. Šiuo metu kolektyvas yra labai geros formos. Daug metų to siekėme", - džiaugėsi KMSO vadovas A. Treikauskas.

 

 

atgal