Naujienos: 

2014-09-04 / Norvegijoje KMSO laikytas žvaigždžių kolektyvu (interviu)


Norvegijoje KMSO laikytas žvaigždžių kolektyvu (interviu)

Pasibaigus devintajam sezonui, Kauno miesto simfoninis orkestras neskubėjo atsisveikinti atostogoms. Liepos pabaigoje kolektyvo laukė įrašų sesija JAV kompanijai „Delos Music" su įstabiais šiandienos balsais - tenoru Aleksandru Antonenko ir azerbaidžianiečių kilmės sopranu Dinara Alijeva. Iškart po įtemptos įrašų darbotvarkės orkestras pradėjo pasiruošimą atsakingoms gastrolėms Norvegijoje. Vakarų pakrantėje, unikalios šiaurietiškos gamtos apsuptyje, nedideliame Skodje miestelyje ir jo apylinkėse penktą kartą vykusiame festivalyje „Fjord Cadenza" Kauno miesto simfoninis orkestras buvo pagrindiniu orkestru ir rugpjūčio 6-10 dienomis pristatė publikai keturis koncertus. Ši kelionė į puikiai Norvegijoje žinomą festivalį neatsitiktinė, bendradarbiavimas su „Fjord Cadenza" meno vadovu Rune Bergmanu tęsiasi daugiau kaip metus, kuriami bendri projektai, koncertinės programos, o dabar ir ateities planai. Kauno miesto simfoninio orkestro vadovas Algimantas Treikauskas dalijasi įspūdžiais apie pagrindinę šių metų orkestro išvyką.

Julijus Grickevičius

 

Koks kelias buvo nueitias iki orkestras išvyko į Norvegiją?

Su festivalio meno vadovu Rune Bergmanu susitikome daugiau kaip prieš metus. Jis atvyko kaip tik orkestro darbų įkarštyje, kai mes įrašinėjome G. Verdi operą „Simon Boccanegra" su būriu žvaigždžių iš Niujorko „Metropolitan" operos. R. Bergmanas buvo nustebintas masteliais ir projektais, kuriuos įgyvendiname Kaune. Daug domėjausi dirigento veikla, todėl kiek vėliau pakviečiau jį užimti vyriausiojo kviestinio dirigento pareigas. Jis sparčiai kopia karjeros laipteliais, dabar kviečiamas diriguoti Alabamos simfoniniam orkestrui Jungtinėse Valstijose, neabejoju R. Bergmano galimybėmis tapti šio orkestro vyriausiuoju dirigentu. Dirigentas parengė koncertinę programą lapkritį, šią vasarą Pažaislio festivalyje, galvojame ir apie bendras naujo sezono premjeras. Tad bendrų taškų atradome ir prakalbus apie dirigento rengiamą festivalį „Fjord Cadenza".

Orkestras Norvegijoje nebe pirmą kartą, turi gausią festivalinę patirtį. Kuo skyrėsi šios gastrolės Norvegijoje?

Festivalis vyksta nuostabiame gamtos kampelyje, kaip sako patys norvegai, ko gero gražiausioje šalies vietoje, kurią dovanojo gamta. Augmenija, vulkaninės kilmės salos, kriokliai, kalnų upės ir tarp viso to įsiliejantis Alesiundo miestas.
„Fjord Cadenza" visa apimantis renginys - visą savaitę vyko orkestro akademija, skirta 8 - 20 metų vaikams ir jaunuoliams. Akademijos studentai padedami aukščiausio lygio profesionalų iš Norvegijos orkestrų rengia koncertines programas, tobulėja grodami grupėse, susipažįsta su orkestro virtuve, elgesiu, klasikinės muzikos kultūra. Kaip ir Pažaislio festivalyje, taip ir „Fjord Cadenza" koncertai vyksta ne vienoje vietoje, festivalio lokacijos pabirusios penkiasdešimties kilometrų spinduliu, per dieną surengiami trys ar keturi koncertai. Kitas svarbus akcentas - kasmet pristatomas kompozitorius rezidentas, šįmet juo tapo jaunosios kartos kompozitorius Odd Johan Overoye, vienas - žymiausių ir universaliausių nūdienos Norvegijos kūrėjų. O. J. Overoye kompozicijos buvo altiekamos kiekvieno koncerto metu, man asmeniškai paliko gilų ir pozityvų įspūdį. 

Kuo ypatinga gastrolių programa?

Mes atidarėme ir uždarėme festivalį. Pirmajame koncerte pakartojome Pažaislio festivalyje birželį atliktus kūrinius - A. Dvoržako 9-ąją simfoniją, M. Buch‘o koncertą smuikui ir altui su simfoniniu orkestru ir festivalio rezidento O. J. Overoye kompozicijas. Vėliau mūsų laukė du koncertai, kur kartu su E. Grygo choru griežeme W. A. Mocarto „Requiem". Uždarymo koncertas išsiskyrė žanriniu spalvingumu. Pradėjome orkestrui nauju stambiu simfoniniu kūriniu - P. Čaikovskio Antrąja simfonija, vėliau skambėjo festivalio užsakymu parašytas koncertas akordeonui ir orkestrui „Kelias į pietus" su jaunaja akordeoniste Ingrid Johanne Fylling Nupen ir specialiai uždarymui sukurtas „Nuo Bacho iki Beyonce" su soliste Eli Kristin Hanssveen. 

Taip pat vyksta parodos, ieškoma jungčių su kitokia muzika, pavyzdžiui džiazu....

Taip, festivalio erdvėse vyksta parodos, publika užimama netradiciniais koncertais, pavyzdžiui „Operos apšilimas ir pietūs", iki vėlyvo vakaro veikia „Operos restoranas". Skiramas dėmesys labdarai. Šio koncerto metu pasirodė Oslo operos žvaigždės. Vienas jų - Magne Fremmerlid, beje, festivalyje dalyvaujantis ne dėl pinigų - jis kilęs iš Alesundo. Šįmet buvo pagerbtas ir pianistas Billas Evansas, kuriam rugpjūtį būtų sukakę aštuoniasdešimt penkeri. Ieškoma kuo įvairesnių kelių į publiką. 

Edukacinę festivalio pusę papildė 10 - 20 metų solistų konkursas.

Solistų konkursas sulaukė šimto paraiškų, reikėjo atrinkti dešimt geriausių, o vėliau paskelbti prizininkus. Tai aukšto lygio konkursas ir pagal prizinį fondą ir komisiją, dalyvių pasirengimo lygį. Remėjas bankas DNB skyrė 70.000 kronų (apie 28.000 litų) nugalėtojams. Man teko garbė pirmininkauti komisijai, kartu dalyvius vertino dainininkė ir kompozitorė Charlotte Fongen, festivalio emeritas, Džono F. Kenedžio menų centro mentorius Jens Moe, meno vadybos ir kultūros politikos profesorius Paryžiaus Sorbonos universitete Kevin Kleinman, atstovaujantis ir kompaniją „Universal Music International", „Stellis Polaris" agentūros atstovas Richard Klingspor bei „IMG Artists" agentūros atstovas Grant Chaput.

Kaip orkestras buvo sutiktas naujos publikos?

Reikėtų pradėti nuo festivalio viešinimo - pagrindiniuose dienraščiuose jis buvo minimas pirmuose puslapiuose, o Kauno miesto simfoninis orkestras - šiųmetinis festivalio veidas. Laikraštis „Sunmorsposten" pavadino mus festivalio žvaigždėmis. Visi mūsų koncertai buvo „apgulti". Festivalio organizatoriai džiaugėsi visais, kas lankosi ir dalyvauja, vyravo jauki ir pozityvi atmosfera, išties buvo galima suprasti, kad jiems nėra nieko neįmanomo. 
Beje, organizatoriai idealiai pasirūpino orkestro gyvenimo salygomis - nakvynė, pietūs, repeticijos buvo po vienu stogu. Keliaudami į Norvegiją kai kurie orkestrantai nepamiršo ir meškerių, tam buvo galima atrasti laisvą minutę. 

Festivalis ieško netradicinių erdvių?

Pagrindiniai koncertai vyko Gomerguset salėje. W. A. Mocarto „Requiem" ir Odd Johan Overoye kūrinius grojome Elingsoy bažnyčioje. Tai modernios architektūros maldos namai, puiki akustika. Visos festivalio vietos apsuptos nuostabios gamtos, kuri yra kaip naturalios dekoracijos. Ši programa buvo pakartota ir eksperimentinėje erdvėje - sename fabrike. Ateityje ten numatoma rengti kamerinės muzikos pasirodymus. Kaip Lietuvoje Pažaislio festivalio metu žmonės plūsta į Pažaislio vienuolyną ar Žemaitkiemio dvarą, taip ir į Alesundo apylinkėse vykstančius koncertus klausytojai atvyksta iš visos Norvegijos.

Festivalio pranešėjas dirigavo vieną kūrinių?

Taip, konferansje - puikiai žinomas Norvegijos televizijos veidas Arill Riis. Buvo surežisuota, jog pirmasis į sceną žengia ne dirigentas, pirmąjį kūrinį „Šampaninį galopą" pamėgino diriguoti konferansje ir paskelbė festivalio pradžią.

Ko būtų galima pasimokyti iš „Fjord Cadenza" organizatorių"?

Optimizmo ir geros nuotaikos. Organizatorius motyvuoja ne uždarbis, o galimybė kurti aplinką gerai ir kokybiškai muzikai. Festivalis rengiamas beveik vien iš remėjų lėšų, kitais metais Norvegijos kultūros ministerija planuoja įtraukti festivalį į prioritetinių įvykių sąrašą.

Kauno simfoninis orkestras sparčiai plečia gastrolių geografiją. Kokie artimiausi planai?

Kitais metais sugrįšime į „Fjord Cadenza", galbūt turėsime ne tiek daug koncertų, bet su didelio masto įžimybėmis. Vasarį tęsime bendradarbiavimą su baritonu Dmitrijumi Chvorostovskiu, koncertuosime „Finlandia" salėje, Helsinkyje, kiti maršrutai dėliojami.


Interviu publikuotas dienraštyje Kauno diena 2014 09 04




 

atgal